Jei skaitėte mano dienoraštį, turbūt ne kartą sutikote pavadinimą "sviestas ghee". Jį atradau tuomet kai ieškojau būdų kepti maistą sveikiau, nes vyro cholesterolio kiekis kraujyje buvo aukštas.... Pirmą sykį jį nusipirkau sveikų produktų krautuvėlėje ir... nuo to laiko joks kitas riebalas nesisvečiavo mano keptuvėse. Apie jį, jo gamybą, kilmę daug rasite nuostabiame puslapyje apie jogą, bei mitybą.
Nuoroda.
Pasirodo - jokia čia naujiena, mano močiutė kaime, kai turėdavo daug sviesto, kad jis nesugestų, darydavo tą patį kaip ir gaminant sviestą ghee. Pati jį gaminau daugybę kartų, bet, deja, tokio karamelės kvapo kaip pirktiniame "išgauti" dar nepavyko (vis bijau pervirti), tačiau išvirus kokį 200 puodą manau jau pavyks. Kuo gi jis man patinka:
- neįsigeria į kepinius taip kaip aliejai
- nesudega, t.y. mažo kiekio užtenka dideliam kiekiui kepinių
- nepriduoda kepiniams jokių specifinių skonių
Iš materialinės pusės, jį atrodytų naudoti gana brangu, tačiau tai netiesa, nes jo reikia daug mažiau nei aliejaus. Taip pat, kadangi sviestas nėra pigus maisto produktas, lentynose tikrai nesirinkite pigiausio sviesto. Kartą taip padariau - sviesto išeiga buvo ženkliai mažesnė, o atsiskyrusių baltymų kiekis - neįtikėtinai didelis.
Virimo procesą nupaveikslavau, gal kam pravers :)
Ruošiau iš 400 gr. sviesto.
Sudedam.
Lydosi.
Toliau virimas...
Išvirė. Leidžiame ataušti šiek tiek.
Į indelį pilu sveistą, perkošiu per 4 sluoksnių marlę.
Tai kas liko puodo dugne....
Aušta indelyje...
Priklausomai nuo temperatūros kurioje sviestą laikysite jis gali sustingti, man tai primena medų....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą